Valė Kurgonienė, kultūrinių renginių organizatorė Artėjančių švenčių ženklai Žasliuose Sulaukėme paskutinio metų mėnesio. Vieni, laukdami švenčių, stengiamės pabūti vienumoje, apmąstyti savo nueitus žingsnius, kiti, atvirkščiai, neriame į ateinančių švenčių šurmulį, bėgame, skubame... Žaslių kultūros centras, baigiantis metams, sukvietė pasibūti kartu visus žmones, atrasti kiekvienam tai, ko jis ieško, kas jam svarbu. Čia, šiame suėjime, derėjo ir Adventui skirta programa, ir šurmuliavo Kalėdų mugė. Renginį pradėjo kultūros centro vaikų dramos kolektyvo mergaitės, kurios atliko literatūrinę kompoziciją ir inscenizaciją. Taip tarsi kviesdamos Kalėdų mugės dalyvius keliauti Advento taku, ieškoti galimybės atrasti kelią į gilesnį tikėjimą, kantrumo, pakantumo tobulinimą savo širdyje. Tarsi pumpurai lukštenosi kalbančiųjų – kultūros centro direktorės Raselės Ščerbavičienės, LR Seimo narės Laimutės Matkevičienės, seniūno Mindaugo Nasevičiaus žodžiai, sklidini gėrio, gražių linkėjimų ateinančių švenčių proga. Smagu buvo matyti VU profesorę Viliją Targamadzę, kuri visada atvyksta į didesnes šventes, visada randa gerą žodį pasakyti žasliečiams, ,,atneša“ įdomių įdėjų kultūros centro darbuotojams. Labai gražią adventinę programą padovanojo instrumentinis trio – Rima Lukoševičienė, Stanislovas Straševičius ir Laima Mažuolytė. Skambėjo adventinės dainos, liejosi švelnūs instrumentinės muzikos garsai. O pati mugė sušurmuliavo visu pajėgumu. Tradiciniai amatininkai atsivežė tiek grožybių, kad akys raibo nuo daiktų gausos. Štai A. Razmislevičienės pirštinės ir kojinės prašėsi pamatuojamos ir nuperkamos, V. Jazersko keramikos gaminiai gražiai surikiuoti laukė pirkėjų, G. Sabaliauskienės servetėlės ir interjero puošybos detalės, mezginiai žavėjo mugės dalyvius. Kubilininkas A. Kundrotas kvietė įsigyti kubilų, šaukštų, kitų medžių drožinių. D. Maldžiuvienės lėlės traukte traukė jaunų pirkėjų akis. Dažnas mugės dalyvis stabtelėdavo prie tautodailininkės S. Bagdanskienės juodosios keramikos dirbinių, socialinių paslaugų centro rankdarbių, J. Morkūnienės mezginių, V. Šakienės Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui išaustų juostų, V. Kudaševičienės pintinėlių ir arbatžolių, šv. Faustinos ugdytinių ir jų mokytojos J. Drumstaitės nuotaikingų darbelių, E. Janavičienės medaus produktų ir daugelio kitų amatininkų įvairių dirbinių. Galėjome nusipirkti įvairių rūšių sūrių, duonos, O štai meistrės J. Treinytės surengtose dirbtuvėlėse visi norintys mokėsi pinti Advento vainikus. Tokių norinčiųjų atsirado gausus pulkas – ir suaugusiųjų, ir vaikučių. Kantriai Jurgita mokė, aiškino, rodė kiekvienam dalyviui, kaip geriau ir tobuliau atlikti pradėtą darbą, todėl ir rezultatai buvo džiuginantys. Tik pavydėti galėjo tie, kurie nesuskubo prisijungti prie pynėjų, nes dabar teks Advento vainiką pirkti. O pats gražiausias darbas būna tas, kurį savo rankomis sukuri!
Negalima žodžiais apsakyti viso to reginio. Bet jauki atmosfera, šypsenos, perkančiųjų ir pardavėjų smagus bendravimas, rankose įsigytos dovanos rodė, kad tokie priešventiniai renginiai reikalingi, kad jie dar labiau sukuria artėjančių švenčių dvasią.
