Kovo 11-oji

Kovo 11-oji

Kovo 11-oji

Dvidešimt aštuntasis Laisvės pavasaris... Jau neprisimenu, kokia kovo 11-oji buvo prieš 28 metus. Bet tuomet visą dieną buvome ,,prilipę“ prie radijo imtuvų ir klausėme, klausėme, su nerimu laukėme, ar bus pasirašytas Lietuvos nepriklausomybės atstatymo aktas. Sulaukėme... Toks džiugesys širdy, taip tąsyk jautėmės pakylėti. O šiemet kovo 11-oji darganota, su užeinančiais šlapdribos proveržiais, bet šventinės nuotaikos neaptemdė.  

Šventė Žasliuose prasidėjo miestelio aikštėje, kur rikiavomės ir, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono karių vedami, darnia eisena patraukėme į Kliuko pušynėlį. Čia, prie Statkūniškio ežero, vyko minėjimas. Pušynėlyje pastatyti 3 kryžiai pokario metais žuvusių ar nužudytų ir čia užkastų partizanų palaikų vietoje. Prieš tai partizanų kūnai būdavo iš įvairių Žaslių valsčiaus vietų atvežami į Žaslių aikštę ir numetami joje. Visus kryžius pastatė žuvusiųjų artimieji.

 Pirmiausia kariai iškilmingai  pakėlė valstybės vėliavą. Jai kylant į viršų, Astos Šimonienės, Daivos Nasevičienės ir Viktoro Zujaus padedami, sugiedojome ,,Tautišką giesmę“ .  Padedamos gėlės, mergaitės, vilkinčios tautiniais kostiumais, uždega ir pastato prie kryžių žvakeles. Perskaitomos žuvusiųjų pavardės, aukos pagerbiamos tylos minute, kariai iššauna salves. Iš pušynėlio vėl gražia eisena keliaujame į bažnyčią, kurioje vyks šventosios mišios. Jose dalyvavo ne tik žasliečiai, bet ir atvykę kariai. O po mišių žmonės rinkosi į kultūros centrą. Čia šventės dalyvius pasveikino ir Lietuvos respublikos Aukščiausiosios Tarybos aktą dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo perskaitė Žaslių seniūnas Mindaugas Nasevičius. Toliau šventinę programą tęsė Kaišiadorių A. Brazausko gimnazijos modernaus folkloro studija ,,Čiutyta“ ir vadovas Česlovas Kriščiūnas. Savo pasirodymą pradėjo Maironio giesme ,,Lietuva brangi“. Atsistojusi publika iš visos širdies giedojo tarsi antrąjį himną. Paskui skambėjo romansai, dainos. Labai gera, kad salėje sėdėjo ne tik Žaslių krašto žmonės, bet ir atvykę iš Kaišiadorių, Vilniaus, turėjome svečių iš Italijos. Tikrai smagu, kad grįžę į tėvynę italai minės ir mūsų miestelio vardą. Pasivaišinę tradicinių amatų centre iškeptu bulvių plokštainiu, daugelis šventės dalyvių sugrįžo į kultūros centro salę, kur smagiai pavakarojo šokdami liaudies šokius.

Valė Kurgonienė, kultūrinių renginių organizatorė

 



Komentarai: