Šv. Velykų belaukiant

Šv. Velykų belaukiant

Šv. Velykų belaukiant

Artėja pati gražiausia pavasario šventė – Šv. Velykos. Atgimstanti gamta, užliejanti saulės šiluma vis dažniau pripildo žmonių veidus džiugesiu, visi gyvena artėjančių švenčių nuotaika. Kad šventės būtų dar gražesnės, Žaslių kultūros centre vyko Velykų mugė, kviesdama rajono amatininkus parodyti, ką šie per žiemą prigamino, kokių grožybių  galėtų pasiūlyti mugės lankytojams.

Mugė prasidėjo kultūros centro vaikų dramos kolektyvo suvaidintu spektakliu ,,Baltuolė ir septyni nykštukai‘‘. Visiška tyla salėje parodė, kad žiūrovai atidžiai ir su įdomumu seka mažųjų artistų  vaidybą, o su paskutiniu pasakytu žodžiu, nuaidėjo karšti plojimai. Tikrai gražiai pasirodė vaikai. Po spektaklio gavome daug malonių pagyrimų. O tuomet prasidėjo šurmulys – toks, koks būna mugių metu. Apsėstas stalas ir dar laukiantys žiūrovai būriavosi prie amatų meistrės Jurgitos Treinytės, kuri mokė atėjusius rišti verbas. Kas norėjo, rišo vadinamąsias Vilniaus krašto verbas iš džiovintų augalėlių, kiti  - savo krašto, su kadagio ir gluosnio šakelėmis.  Prie kito stalo, kur vašku marginimo galimybes rodė Palomenės kultūros centro direktorė Virginija Kudaševičienė, nusidriekė taip pat didžiulė eilė. Vieni drąsiai iš karto sėdo ir margino, kiti dar vis delsė, stebėjo, kaip draugų kiaušinio lukštas išmarginamas įvairiais simboliais . Virginija su didžiausia meile mokė savo amato kiekvieną prisėdusį prie stalo, todėl pasiekti rezultatai džiugino dalyvius.   Kaip visada, daug gražių darbų atsivežė nuolatiniai mūsų  švenčių ir mugių dalyviai - Kaišiadorių socialinių paslaugų centras, rajono Šv.  Faustinos mokyklos ugdytiniai ir jų mokytoja Jolanta Drumstaitė. Pirmą kartą į mugę atvyko  amatininkė Onutė Raudeliūnienė, siūliusi artėjančioms  šventėms savo keptų šakočių. Žmonės noriai pirko Onutės produktą. O amatininkė džiaugėsi savo sėkme. Nors sinoptikai kalba apie artėjančią šilumą, bet mugės lankytojai mielai apžiūrinėjo Angelės Razmislevičienės megztas pirštines ir kojines. Pavasaris toks permainingas – vieną dieną plūsteli šiluma, kitą, žiūrėk, reikia ieškoti dar pirštinių ir šiltesnių kojinių. Todėl ir mugės dalyviai  žvalgėsi, ar nereikėtų įsigyti šių dailių mezginių. Žavėjosi kubilininko Arvydo Kundroto sviestmušėmis, statinaitėmis, kubilais bei kitais iš medžio drožtais gaminiais, Veronikos Šakienės austomis juostomis. Neliko abejingi mugės lankytojai žaslietės Janės Sabakonienės nertiems ir megztiems darbeliams, Astos Liupševičienės įvairių rūšių sūriams, Juozo Nasevičiaus keptai ruginei duonai. Pirko žmonės Elenos Janavičienės siūlomus gaminius iš vaško ir jos bitučių surinktą medų.  Taip visko norėjosi įsigyti, bet... norai ne visada sutampa su galimybėmis. Todėl, ką gali nusiperki,  kitur tik pasigroži, - ir tai smagu. Svarbiausia, kad gali pamatyti draugus, pažįstamus, su jais pabendrauti, pasidalinti artėjančių švenčių džiaugsmais.

 

Valė Kurgonienė, kultūrinių renginių organizatorė



Komentarai: