Gedulo ir vilties diena

Gedulo ir vilties diena

Paminėta Gedulo ir vilties diena

Birželio 14 -ąją Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną. Šiandien tik galime įsivaizduoti, kaip jautėsi žmonės, kuriuos 1941 m. birželio 14 d. 3 val. ryto sovietų represinės struktūros pakėlė iš miego, daugeliui net neleisdami nieko pasiimti, sugrūdo į gyvulinius vagonus, ir traukiniai geležinkelio bėgiais nuvinguriavo į ... nežinią.  Kiek vaikų, senolių, moterų, vyrų net nepasiekė atokių šiaurinių Sibiro vietovių, liko amžiams gulėti svetimoje žemėje. Kai traukiniai sustodavo tarpinėse stotyse,  belikdavo tik išnešti iš vagonų kūnus tų, kurių gyvybė užgeso dėl oro trūkumo, bado, ligų. Ne visiems supiltas kapas, ne visiems pastatytas kryželis...  Kaip teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, per keletą dienų iš Tėvynės buvo išvežta apie 18 tūkstančių Lietuvos gyventojų. Kaip jautėsi žmonės atvežti ir išlaipinti šiaurinėje Rusijos teritorijoje, amžino įšalo žemėje? Kiek jų taip ir negrįžo į Lietuvą, o tie, kurie išgyveno gulagą, kokias žiaurias patyčias ir kančias teko išgyventi? Kai išgirsti tremtinių pasakojimus, paskaitai knygas apie tremtį, ne visuomet gali suvokti, kad taip iš tiesų galėjo būti.

Kaip ir visoje Lietuvoje, likus minutei iki vidurdienio, 11.59 val. Žaslių kultūros centre tylos minute buvo pagerbtas okupacijos aukų atminimas. Nuvykta į Žaslių geležinkelio stotį, padėtos gėlės ir uždegta žvakelė tiems, kurie prievarta iš šios stoties išvežti į Sibiro platybes.

Tautinė vėliava, iškelta su gedulo  ženklu, prie kultūros centro kabojo ne tik 14-ąją, bet ir 15-ąją, Okupacijos ir genocido dieną. Kaip žinome, 1940 m. birželio 15 dieną Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Per šią okupaciją įkalinta ir ištremta arti 300 tūkstančių Lietuvos piliečių. Jų atminimas ir patirtos kančios neturi būti užmirštos.  



Komentarai: