Jau tapo tradicija, kad kasmet rugsėjo antrą šeštadienį Žaslių miestelio aikštė atgyja, sušurmuliuoja, kviesdama žasliečius, Žaslių krašto, rajono, aplinkinių miestelių ir net didmiesčių žmones į gražią tradicinių amatų ir folkloro šventę.
Šventę pradėjo Žaslių kultūros centro direktorė Raselė Ščerbavičienė. Deklamuodama savo kūrybos eiles, linkėjo atvykusiems darbštuoliams amatininkams, saviveiklininkams, visiems šventės dalyviams nepakartojamų įspūdžių, mielo bendravimo, gerų įspūdžių. Džiugu, kad kultūros centro organizuojamuose renginiuose dažna viešnia – LR Seimo narė Laimutė Matkevičienė. Nepraleido gerbiama Seimo narė ir šios šventės – atvyko su gražiais sveikinimais ir linkėjimais. O nupirkusi tautinių juostų iš auksarankės audėjos Veronikos Šakienės, kuri aikštėje su kitais amatininkais demonstravo savo veiklą, įteikė jas kultūros centro darbuotojoms ir rajono savivaldybės merui. Gražių, prasmingų, įsimintinų žodžių šventės dalyviai išgirdo iš mūsų rajono savivaldybės valdžios atstovų – mero Vytenio Tomkaus, administracijos švietimo, kultūros ir sporto vedėjos Rimutės Arlauskienės, Žaslių seniūno ir laikinai einančio administracijos direktoriaus pareigas Mindaugo Nasevičiaus.
Jau šeštą kartą šioje istorinėje miestelio aikštėje įsikūrė gausus būrys tradicinių amatininkų. Senojo amato puoselėtojai šiemet turėjo kitokią užduotį. Jeigu lig šiol šventės metu vykdavo mugės, tai šiemet pagrindinis dėmesys buvo skirtas edukacinėms programoms, amatų demonstravimui. Aišku, šventės dalyviai galėjo įsigyti ir atsivežtų amatininkų gaminių. Pasiteisino šis, mūsų organizatorių, sumanymas. Žmonės mielai rinkosi sau mielas veiklas, bendravo su edukatoriais, pasigamino įvairių dirbinių. Pirmą kartą į Žaslius atkeliavo itin reti ir seni amatai – knygrišystė ir kailiadirbystė. Atidžiai žmonės klausė knygrišio Rimo Supranavičiaus ir kailiadirbio, Lietuvos totoriaus Virginijaus Jakubausko, atvykusio su žmona iš Širvintų, pasakojimų apie savo veiklą, puoselėjamo amato istoriją. Šventės dalyviai ne tik klausėsi, bet ir skubėjo prie palapinių, kur įsikūrę šio amato meistrai, ir savo rankomis stengėsi išbandyti, perprasti siūlomų veiklų subtilybes. Net rajono meras neatsispyrė išbandyti kailiadirbio amato ir, užsirišęs prijuostę, guviai dalgio ašmenimis drožė, skuto pasiūlytą kailį. Skardus juokas vilnijo prie odininko Arūno Puškoriaus stalo. Amatininkas ne tik pristatinėjo odos dirbinius, bet ir kvietė pažaisti, išbandyti rankos miklumą mėtant į viršų odinius kamuoliukus. Kiek pasitenkinimo šūksnių, kai smagiai kamuoliukai skriejo ore, o juos sugaudavo miklios šventės dalyvių rankos. O jei ir nukrisdavo ant žemės, nespėjus sugauti – jokio nusivylimo, tik smagus juokas. Tie, kurie norėjo savo rankų pirštus pasipuošti žalvariniais žiedais, būriavosi prie juvelyrės Vaidos Druskytės. Vikriai, kaip voverytė, sukosi meistrė aplink kiekvieną norintį pasigaminti papuošalą. Užtai daugelio šventės dalyvių pirštus ir puošė įmantrūs žiedai. Nepraėjo abejingai žmonės ir pro keramiką Saulių Bobiną. Molis, tarsi pyrago tešla, rietėsi, šokinėjo, sukosi edukatoriaus rankose. Reginys neišpasakytas, todėl ne vienas žiūrovas ir pats stodavo prie žiedimo rato ir bandė susidraugauti su moliu. Tie, kurie neišdrįso susitepti rankų, mielai rinkosi ir pirko siūlomus keramikos gaminius. Vyrai, dalyvavę šventėje, nepaleido vilniečio kalvio Evaldo Kapčiaus. Vis stebėjo, kaip karštas geležies gabalėlis, atsidūręs ant priekalo, replių, kūjo ir kalvio rankų padedamas, virsdavo saulutės spindulėliu, žvakidės detale, pasagėle ar dar kažkokiais išlankstytais, išraitytais, kūrybingo meistro galvoje gimusiais elementais. Tuo tarpu moterys rinkosi, ką nusipirkti, kad papuoštų savo namų interjerą. Vaikus ir jų mamas prie savo stalo viliojo medinių žaislų gamintojas Artūras Narkevičius iš Jonavos. Nuo žaislų gausybės visiems akys raibo, bet labiausiai mažuosius domino sukučiai, dar kitaip vilkeliais vadinami ir riešutų rekordinio dydžio gliaudyklė. Tik įdedi kietą riešutėlį, triaukšt braukšt – imk ir ragauk. Šventės dalyvių dėmesio sulaukė ir amatininko pats mažiausias ridinys su kočėtuve. Žasliuose šie daikteliai visų žiūrovų akivaizdoje buvo išmatuoti ir, tikėtina, bus registruoti Lietuvos rekordų knygoje. Šauniai darbavosi aikštėje pynėjai iš vytelių kauniškiai Mindaugas Bagdonavičius ir Rimtautas Poškus. Gėrėjosi žiūrovai šių vyriškių darbais ir ne vienas įsigijo po gražų krepšelį. Amatininkai Lina ir Robertas Klėgeriai iš Prienų mokė, kaip pasigaminti žvakes. Gražios tos žvakelės ,,išaugo“ – tokios ilgos, laibos, grakščios kaip šokėjėlės. Mažieji šventės dalyviai savo mamas už rankos tempė prie saldumynų gamintojos Dianos Žaldarienės palapinės. Diana, tarsi raganaitė kokia, pylė kažką į puodus , iš jų ištraukusi masę tampė, mėtė, purtė ir, ištarusi paslaptingą burtažodį ,,Abra kadabra“, dalino vaikučiams spalvotą karamelę, iš kurios kiekvienas sukūrė pačius gražiausius saldainius. Sunkiai skyrėsi vaikai su teta Diana, nes taip visiems gaminimo procesas patiko, kad norėjosi dar ir dar. Gražiai šventėje pasirodė ir mūsų rajono tradiciniai amatininkai: pynimo iš šiaudų meistrė Jurgita Treinytė, šakočių kepėja Onutė Raudeliūnienė, kubilininkas Arvydas Kundrotas, vilnos vėlėja Jolanta Drumstaitė, tradicinę duoną kepanti Nasevičių šeima, krepšių pynėjas Fiodoras Rybakovas. Žaslietė amatininkė Dalia Ramonienė šventės dalyvius vaišino plovu. Paskanavę plovo, galėjo atsigaivinti šviežia Ingos Mikalauskienės pagaminta gira.
Tuo tarpu į Žaslius suvažiavę saviveiklininkai rodė savo paruoštas programas. Pirmieji skubėjo, ką moka parodyti, Jonavos rajono Kulvos kultūros centro folkloro ansamblis ,,Drobulė“. Ansambliui vadovauja Valerija Degutienė. Šią aktyvią moterį daugelis kaišiadoriečių pažįsta, mat Valerija nemažai metų darbavosi ir mūsų rajone. Smagios dainos, rateliai sužavėjo publiką. Toliau šventę tęsė folkloro ansamblio ,,Pyniava“ kolektyvas, atvykęs iš Ukmergės. Vadovė Vilma Mulevičiūtė – Sabaliauskienė kvietė žiūrovus kartu dainuoti aukštaičių dainas, o kai ukmergiškiai užgrojo, kai pradėjo šokių poros suktis kaip vijurkai, klausytojai negailėjo pagyrimų šūksnių ir plojimų. Dar ansamblio vadovė minė mįsles, todėl žiūrovai turėjo ir galveles pasukti, nes labai jau norėjo gauti dovanų. ,,Sūduviai“, atvykę iš Vilkaviškio, su vadove Jūrate Druniene, stengėsi nenusileisti prieš tai pasirodžiusiems kolektyvams. Traukė lyrines savo krašto dainas, porino gražia suvalkietiška šnekta surinktus pasakojimus, kvietė kartu pašokti ,,Grečinikę“, ,,Aleksandrą“, ,,Polką keturinę“ ir kitus žinomus šokius. Kas netingėjo, tas pasidainavo, pasišoko kartu su ,,Sūduviais“. O šventę užbaigė modernaus folkloro grupė iš Jonavos ,,Aisva“, kuriai vadovauja Raimundas Mykolaitis.
Šiemetinėje šventėje dalyvavusieji žmonės gėrėjosi įspūdingo dydžio istorinėmis Žaslių fotografijomis. Tai kultūros centro direktorės įgyvendinta sena svajonė. Šią svajonę įgyvendinti padėjo kultūros centro partneris Kaišiadorių muziejus, savo fonduose atrinkęs geriausias nuotraukas, kuriose užfiksuotos miestelio gyvenimo akimirkos. Šventės dalyviai mielai fotografavosi prie šių nuotraukų, atidžiai apžiūrinėjo parodą, ieškodami, ar neatras savo giminių, pažįstamų. Dar vienas gražus aikštės akcentas – šiaudų ritiniai, atvežti ūkininkų Lino ir Zenono Lazauskų, papuošti pelargonijomis, kurias šventei skyrė UAB ,,Žiežmarių gėlės“. Šalia ritinių pūpsojo dailios pintinės, pilnos raudonšonių obuolių. Tai kultūros centro vyr. buhalterė Jadvyga Tomkienė šiuos raudonskruosčius nuskynė ir atnešė iš savo sodo. Daug darbų atlikti kultūros centrui padėjo ir buhalterės vyras Mečislovas. Svečiams, apsilankiusiems šventėje, patiko grojantys vargonai. Šią įdomybę žiūrovams padovanojo verslininkai Giedrė ir Algirdas. Esame labai dėkingi ir savo partneriams - Žaslių pagrindinei mokyklai ir direktorei Astai Malakauskienei, seniūnijai ir seniūno pavaduotojai Reginai Porakienei, Žaslių bendruomenei, Mikalauciškių bendruomenės pirmininkui Nerijui Ramanauskui. Nuoširdų ačiū tariame ir kitiems šventės rėmėjams, be kurių pagalbos surengti tokį sambūrį būtų labai sunku. Suprasdami, kad ši šventė rengiama ne sau, o žmonėms, prisidėjo verslininkai Algimantas Radvila ir Šarūnas Čėsna, saugos tarnyba ,,Rimsigna“, UAB ,,Termogidas“, Kaišiadorių r. ūkininkų sąjunga ir jos pirmininkas Saulius Stirna, ūkininkai Jonas Juodis ir Feliksas Žilinskas, Mariaus Steponavičiaus paukščių ūkis, UAB ,,Gudobelė“ bei ,,Žiežmarių mėsa“. Labai miela, kad žaslietė Valerija Jakštienė pabuvo gide ir suteikė svečiams galimybę pažinti miestelio istoriją, apsilankyti kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškėje. Didžiulė laimė – suprasti vienas kitą, padėti. Todėl esame dėkingi visiems amatininkams ir saviveiklininkams, atradusiems laiko ir atvykusiems į šventę, rėmėjams, pagalbininkams, partneriams, svečiams ir visiems šventės dalyviams, linkėdami kiekvienam geros kloties ir tikimės, kad naujuose susitikimuose jų bus dar daugiau.
