,,Žaslių kautynėms – 100“
,, Laukime gero oro ir žmonių“, - taip vieni kitiems linkėjome renginio organizatoriai kelios dienos prieš iškilios datos, skirtos Žaslių kautynių šimtmečiui, paminėjimą. Oras pasitaikė puikus, žmonės irgi rinkosi, tad nuotaika – kuo geriausia. Pirmoji susitikimo vieta - prie seniūnijos. Čia jau laukė Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono kariai. Jie pasiskirstė į dvi grupes – vieni priekyje, kiti – gale. O mes, ,,prisijungę“ prie karių, eisenos viduryje. ,,Taip visi žygio dalyviai bus geriau matomi, kariai padės tiems, kam prireiks pagalbos, neleis atsilikti“, - kalbėjo būrio vadas. Žygio dalyvius pasveikino rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus, dalyvavęs ne tik žygyje, bet ir visos dienos numatytuose renginiuose. Gražų įvadą, pasidalijęs savo istorinėmis žiniomis apie Žaslių kautynes, žygeiviams paruošė Kaišiadorių muziejaus muziejininkas Vytautas Budvytis. Akcentavęs, jog šios kautynės buvo vienas svarbesnių 1918 – 1920 m. Lietuvos nepriklausomybės kovų bolševikų fronte etapų, priminė to laikotarpio istorinį kontekstą, pasirengimą bei 1919 m. balandžio 2 – 8 d. vykusius karinius veiksmus. Išklausę istoriko pasakojimo, leidomės Kaišiadorių link. Smagu buvo matyti Žaslių pagrindinės mokyklos mokinius, kurie atėjo su mokytoja Jūrate Lakštauskiene, A. Brazausko gimnazijos gimnazistus kartu su mokytoju Rimvydu Deku, jaunas šeimas su vaikais. Gal kiek ir nerimavome – ar nepavargs mažieji žygeiviai. Pasirodo, jie pakankamai ištvermingi ir sėkmingai įveikė 15 km žygį. O atėję iki Rečionių, pasukome į kairę, perėjome geležinkelį ir leidomės Strošiūnų miško taku. Pirmas sustojimas – Paltininkai. Čia Lietuvos kariuomenės viršila Ernestas Kuckailis sustabdo žygio dalyvius, leidžia jiems atsikvėpti, atsigerti vandens, praalkusieji išsitraukia sumuštinių, kas sėdėdamas, kas stovėdamas atidžiai klausosi viršilos pasakojimo apie vykusias šioje vietoje kovas. Išsitraukęs iš kuprinės šovinių tūteles, rastas šiose vietovėse, aiškina, iš kokio ginklo jos iššautos, kam tie ginklai priklausė. Negalime atsistebėti Ernesto žiniomis, mums, nieko nenutuokiantiems apie ginklus, kariuomenę, šis pasakojimas - tarsi iš fantastikos filmo. Kaip žmogus, tik prieš savaitę pradėjęs tyrinėti šias apylinkes, gali pasakyti apie kovų, kurios vyko prieš šimtą metų, kariuomenės išsidėstymą, kiek šaudyta, iš kokių ginklų šaudyta ir kitus dalykus... O Ernestui tie dalykai tokie savi... Toliau kelias per Dalinonis veda link Guronių. Guronyse, kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškėje, ilgėliau ir apsistojame. Iki minėjimo pradžios, turėdami gerą pusvalandį laiko, apeiname Rožinių slėpinių taką, pasigrožime koplytėlėmis, Šv. Marijos įspūdinga skulptūra, nusiprausiame dulkes nuo veido seserų vienuolių namelyje, o sugrįžę į aikštelę, toliau klausomės Vytauto ir Ernesto pasakojimų apie Žaslių kautynių rezultatus. Sužinome, jog Žaslių kautynėse nepasisekė sumušti priešo, bet buvo sutrukdyta bolševikams žygiuoti į Kauną ir užimti visą Lietuvą. Šių kautynių metu lietuvių pusėje žuvo 4 kariai, 40 jų buvo sužeisti, 20 karių dingo be žinios. Balandžio 10 d. Žiežmariuose vyko iškilmingos žuvusiųjų laidotuvės. Žaslių kautynių lietuvių karių atminimas buvo pagerbtas iššaunant 3 salves. Tuo tarpu ir kareiviška virtuvė ant ratų atriedėjo. Visi žygeiviai skaniai vaišinosi kareivišku plovu, gėrė šiltos arbatos, bendravo, ilsėjosi. Vaikai, pavalgę skanius pietus, džiaugsmingai klegėjo karių mašinoje. Visi buvome tarsi viena didelė šeima. Sugrįžti į Žaslius nusprendėme ne pagrindiniu keliu, o pagelžkele, per Naujažerį. Netoli Naujažerio visų dėmesį prikaustė šalia R. Rumševičienės namų dideliame aptvare įsikūrusios lamos. Sustojome pasigrožėti šiais egzotiniais gyvulėliais. Šeimininkė mielai atvėrė vartus, kad iš arčiau pamatytume mums dar vis neįprastus gyvūnus, mielai papasakojo apie savo augintinius.
Sugrįžę į Žaslius, skubėjome į kultūros centrą, kuriame vyko kiti renginiai šiai iškiliai datai paminėti. Susirinkusius žmones kultūros centre pasveikino rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus. Kai mikrofoną į rankas paėmė Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius, salėje sėdintys žmonės, atrodo, tarsi kvėpuoti būtų nustoję. Tik vienas Olijardas šitaip moka užburti klausytojus savo gyvu pasakojimu. Klausytų žmonės ir klausytų direktoriaus malonaus balso tembro, istorijų, nutikusių prieš 100 m. Žaslių apylinkėse. Bet... dar žiūrovų dėmesio laukė koncertą paruošę dalyviai. Pirmieji į sceną išėjo Žaslių kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos ,,Žasla“ kolektyvo muzikantai ir dainininkai. Vadovaujami Daivos Mockuvienės kapelos dalyviai gražiai pasirodė ir grodami, ir dainas dainuodami. O paskutiniąją dainą ,,Tu Lietuva, tu mana“ su ,,Žasla“ smagiai traukė visi salėje sėdintys renginio žiūrovai. Jaunimas labai laukė karių pasirodymo. Ir štai muzikinė grupė ,,Vaidotėnai 4“ scenoje. Gera buvo klausyti balsingų dainorėlių, puikių muzikantų. Negailėjo plojimų ir pagyrimų žodžių salės publika muzikinei grupei.
Diena, skirta Žaslių kautynių šimtmečiui paminėti, priminė vasaros pievą, kurioje daug margumo, spalvų. Ši diena taip pat ,,margavo“ savo veiklų įvairove – žygiu, pasakojimais, pranešimu, koncertais. Tai bendras Žaslių seniūno, kultūros centro, Kaišiadorių muziejaus ir Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotojo pėstininkų bataliono karių organizacinis darbas. Vienybėje gimsta gražūs darbai ir tuo labai džiaugiamės.
Valė Kurgonienė, kultūrinių renginių organizatorė
