To Žasliai dar nematė
Tiek operos žvaigždžių vienu metu scenoje Žasliai dar neregėjo. Per patį vidurvasarį ,,Šiltų susitikimų“ vakarą, kuriame persipynė lyrika ir muzika, savo kraštiečiams dovanojo operos solistas, dviejų poezijos knygų autorius Antanas Tveraga.
Ilgai derinome šį susitikimą. Pradėję bendrauti dar praeitais metais, vis nukėlinėjome datą, nes sutrukdydavo tai solistų išvykos, tai jų ligos, o ir antroji Antano poezijos knyga ilgai gulėjo spaustuvėje... Po ilgų derinimų nusprendėme, jog geriausiai šį susitikimą surengti per Škaplierinės atlaidus, kada Žasliuose gražiausia.
Kartu su vakaro ,,kaltininku“ į Žaslius atvyko ir jo draugai: operos primadona Irena Milkevičiūtė, žymi šalies vokalistė, operos solistė Aušra Stasiūnaitė, garsi Lietuvos solistė Rasa Juzukonytė, beje, kaip ir Antanas Tveraga, kilusi nuo Žaslių, operos solistas Liutauras Navickas, akompaniatorė Olga Taškinaitė, skaitovė Valdonė Baužytė – Juozapavičienė, folkloristė Laimutė Purlienė.
Labai laukėme ir solistės, kilusios iš Kaišiadorių, Nijolės Kniukštaitės, deja, dainininkė sunegalavo, negalėjo atvažiuoti. Vakaras buvo įspūdingas. Ir žmonių gausiai susirinko. Skambėjo arijų ištraukos iš operų ir operečių, dainos. Liejosi poezijos posmai iš abiejų autoriaus knygų. Ir net patys naujausi, tik ką parašyti, greičiausiai ruošiami jau trečiajai.
Dainininkai savo pasirodymus atlikdavo ir solo, ir duetu. Publika gaudė kiekvieną lyrikos žodį, kiekvieną muzikos garsą. Ir negailėjo plojimų. O kai koncerto pabaigoje visi solistai išėję į sceną sudainavo ,,Tai gražiai mane augino“( poeto Just. Marcinkevičiaus žodžiai) publika atsistojo ir kartu dainavo. Galingi ir nuoširdūs operos grandų balsai suvirpino visų širdis, jos plakė vienu bendru ritmu.
Nesiskirstė žmonės po koncerto. Vieni įsigijo poezijos knygų ir kantriai laukė autoriaus autografų, kiti atidžiai apžiūrinėjo dainininkės Rasos Juzukonytės tapybos ant ryžių popieriaus parodą. Susidomėjimo susilaukė ir kultūros centro foje demonstruojama dar viena – kaišiadorietės Ingos Armanavičiūtės tapybos darbų paroda. Vakaras pasibaigė, bet mes dar gyvename juo. Gyvename šiltais, neblėstančiais prisiminimais. Tai neįkainojama kraštiečio Antano Tveragos ir jo draugų dovana, už kurią esame nepaprastai dėkingi.
Valė Kurgonienė
