Mūsų kovo 11-oji... Šiemet - trisdešimtoji... Ji pakiliai ištariama žodžiu LIETUVA. Ji daugelio žmonių širdyse sužydi pačiomis šviesiausiomis emocijomis. Žasliai, kaip ir visa Lietuva, jubiliejinę dieną šventė iškilmingai. Nuo seniūnijos suplanuotu laiku darni kolona, Kunigaikščio Vaidoto MPB karių vedama, pajudėjo Kliuko pušynėlio link. Trumpas sustojimas miestelio aikštėje, kur prie memorialinės lentos Žaslių apylinkėse žuvusių Didžiosios Kovos apygardos partizanų atminimui padedamos gėlės, uždegama žvakė, tylos minute pagerbiamas žuvusiųjų atminimas. Kliuko pušynėlyje, kuriame pastatyti 3 kryžiai pokario metais žuvusių ar nužudytų ir čia užkastų partizanų palaikų vietoje, vyko minėjimas: buvo pristatyta trumpa istorija, skaitoma žuvusiųjų ar nužudytų partizanų pavardės, padedama prie visų trijų kryžių gėlių puokštės, uždegamos žvakės, žuvusiųjų atminimas pagerbiamas tylos minute, sugiedama ,,Tautiška giesmė“. Pasibaigus minėjimui skubėjome į Šv. Mišias Žaslių bažnyčioje, kurias aukojo klebonas Algis Ananis. Savo sakytame pamoksle kunigas prisiminė Lietuvos Atgimimo laikotarpį, pasidalino asmenine patirtimi, išgyvenimais. Žaslių kultūros centre vyko konferencija, skirta Lietuvos didikei, Lenkijos karalienei Barborai Radvilaitei ,,Moteris, apie kurią kalbėjo: Barbora Radvilaitė Lietuvos istorijoje“. Šiais metais minimos Barboros Radvilaitės 500-osios gimimo ir 470-osios karūnavimo metinės. Po trumpo minėjimo, kuriame sveikinimo žodį susirinkusiems konferencijos dalyviams tarė Žaslių seniūnė Gintarė Stankevičienė, buvo perskaityti pranešimai. Pirmąjį pranešimą ,,Barbora Radvilaitė ir jos laikas“ skaitė Kaišiadorių muziejaus muziejininkas – istorikas, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto doktorantas, tik ką išleistos knygos apie daktarą Joną Basanavičių autorius Vytautas Budvytis. Pranešėjas kalbėjo ne tik apie šią istorinę moterį, kurią galima pavadinti Renesanso epochos Lietuvos asmenybe, bet daugiausia dėmesio skyrė Renesanso laikmečiui, žymiems žmonėms, gyvenusiems šioje epochoje, jų darbams, atradimams. ,,Barbora Radvilaitė – istorinė moteris“ – tokia antrojo pranešimo tema, kurį konferencijos dalyviams pristatė gidė – lektorė iš Vilniaus Irena Bagdanavičienė. Pasak lektorės, Barbora Radvilaitė priklauso tam nedideliam skaičiui istorinių asmenybių, kurios tapo legendomis ir simboliais. Ji – pripažintas grožio, meilės, žmogiškos laimės ir jos trapumo simbolis. Dėl Barboros Radvilaitės ir Žygimanto Augusto meilės istorijos Vilnius vadinamas meilės miestu. Barbora Radvilaitė buvo išsilavinusi didikė – yra išlikę jos rašyti laiškai Žygimantui Augustui, Radvilų šeimos nariams bei Prūsijos kunigaikščiui Albrechtui. Gidė perskaitė ištrauką iš kunigaikštienės laiško, rašyto savo vyrui. Trečiąjį pranešimą ,,Prie stalo su Radvilomis XVI-XVIII amžiais“ pristatė Vilniaus universiteto profesorius Rimvydas Laužikas. Buvo įdomu išgirsti, jog panagrinėję šių dienų žmonių maistą, galime rasti daug dalykų, atėjusių iš gilios praeities. Pavyzdžiui, mėsos kepimas ant žarijų siekia net akmens amžių. Varškės sūriui mūsų krašte galėtų būti apie šeši tūkstančiai metų. Ruginei duonai – kiek daugiau nei tūkstantis... Vos prieš du šimtus metų tik nedidelė dalis žmonių galėjo rinktis, ką valgyti. Tuomet dauguma valgė tai, ką turėjo. Daugumos žmonių virtuvėse vyravo įvairūs grūdų patiekalai: duona, blynai, košės, šiupiniai, pagardinti šlakeliu pieno ar spirgais. Dar šakninės daržovės: ropės, burokai, vėliau - bulvės, taip pat barščiai, batviniai. Diduomenė ir valdovai – tie, kurie galėjo rinktis – prisilaikė europinių gastronominių madų. Profesorius pateikė keletą to meto didikų valgių receptų. Konferenciją savo pasirodymais papuošė senosios muzikos ir šokio teatras ,,Puelli Vilnenses“ (vad. Giedrė Strikulienė), dovanodamas šiltą nuotaiką, prisodrintą renesansinio orumo, lyrikos ir šmaikštumo, ir Kunigaikščio Vaidoto MPB karių muzikinė grupė ,,Vaidotėnai – 5“ (vad. eilinis Martynas Kviklys) dainomis apie Lietuvą. Visos konferencijos metu nuo molberto į salę žvelgė iš paveikslo rėmų Ji – Lietuvos didžioji kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė Barbora Radvilaitė, nutapyta a. a žasliečio dailininko Raimundo Simonaičio. Už tai esame dėkingi dailininko žmonai Laimutei. Kaip ir už skanią kareivišką košę, atvežtą vaidotėnų, už vėjo malūnėlius – šios šventės simbolį – Žaslių pagrindinės mokyklos mokiniams ir jų mokytojoms, direktorei Astai Malakauskienei, už pagalbą – Žaslių seniūnijos seniūnei Gintarei Stankevičienei ir vyr. specialistei Rasai Malinauskienei. Gera, kai dirbame visi drauge sutartinai.
