Šiemet vėl laukė dovanos

Šiemet vėl laukė dovanos

Nepaprastai smagu ir gera susitikti su vaikais dieninėje stovykloje po metų. Pamatai, kokie jie paaugę tiek išore, tiek savo vidumi. Todėl labai džiaugėmės, mes, kultūros centro darbuotojos, kai laimėjome finansavimą, dalyvaudamos Kaišiadorių rajono savivaldybės neformaliojo švietimo projektų rėmimo konkurse.  Stovyklos pavadinimą palikome tokį patį kaip ir praeitais metais ,,Kiekviena diena – paslėpta dovana“, nes tikėjomės, jog vaikai ir šiemet galės atrasti jiems skirtas dovanas. Taigi, su nauja energija tęsėme pernai pradėtą projektą. Startavome susitikimu su vaikų rašytoju Tomu Dirgėla. Rašytojui pasiūlius, stovyklautojai tapo detektyvais ir narpliojo savo sukurtas kriminalines istorijas.  Džiaugėmės daugelio vaikų kūrybiškumu.  Antroje susitikimo dalyje T. Dirgėla pristatė savo knygas, paskaitė ištraukas iš naujausios knygos, papasakojo apie save, atsakinėjo į vaikų klausimus. Po susitikimo su rašytoju  skubėjome į Žaslių biblioteką, kur mūsų laukė bibliotekininkė Onutė Karvelienė. Vaikai su didžiausiu susidomėjimu vartė naujai gautas knygas, diskutavo, žaidė pasiūlytus bibliotekininkės žaidimus. Po pietų - vilnos vėlimo edukacinė programa, kurią vedė tradicinė amatininkė Jolanta Drumstaitė. Pernai vaikams taip patiko Jolantos vedamas užsiėmimas, tad nutarėme ir šiemet pasikviesti amatininkę. Stovyklautojai noriai ir kruopščiai dirbo, todėl ir rezultatas – vilna apveltas muiliukas -  kiekvieną džiugino.   

     Antroji diena paskirta kelionei į Anykščių kraštą. Pabuvojome Arklio muziejuje. Kiek daug čia sužinota apie piemenėlių gyvenimą, tradicijas, žaidimus. Edukatoriai Nijolė, Mindaugas, Vilė globojo mus, stengėsi, kad praleistume atvykę laiką turiningai, prasmingai. Net po ragaišį nemokamai kiekvienas išsikepėme ir parsivežėme į namus šeimos narius pavaišinti. Esame labai dėkingi Arklio muziejaus darbuotojams už šiltą, nuoširdų, prasmingą laiką, skirtą mūsų stovyklautojams.

     Trečioji diena prasidėjo nuo rytmečio, kuriame dainavome, šokome, žaidėme su Olyte Stakiene. Kaišiadorių trečiojo amžiaus universiteto dalyvė mums mielai padėjo pažinti lietuvių liaudies folklorą. Kiek juoko, džiaugsmo šūksnių skambėjo tą rytmetį! Dar vienas to ryto netikėtumas – stovyklautojus pasveikinti užsuko LR Seimo narė Laimutė Matkevičienė.   O tuo tarpu tradicinių amatų centre kūrenosi duonkepė krosnis, kilo mielinė tešla ir laukė, kada vaikai atskubės kepti bandelių. Tradicinių amatų centro veiklų koordinatorė ir organizatorė Ilona  kantriai mokė vaikus, ypač berniukus, supinti iš tešlos pynutes, jas gražiai, reikiamu atstumu sudėti į skardą, pašauti į krosnį. Kol bandelės kepė, vaikai su vadove Vale mielai žaidė pernai pamėgtus senovinius vaikų lauko žaidimus, iš popieriaus lankstė laivelius ir klijavo ant didžiulio mėlyno lapo, kuris tapo jūra, o  laiveliai joje plukdė pačias gražiausias vaikų svajones. Stovyklautojai labai laukė ir karamelinių saldainių gaminimo edukacijos. Tradicinė amatininkė Diana Žaldarienė taip moka sudominti vaikus, kad šie dirba be kalbų, tik stengdamiesi, kad saldainiai būtų kuo gražesni, įdomesni.

     Ketvirtosios dienos rytą vykome į Lomenius, kur savo sodyboje įrengtose dirbtuvėse  mus sutiko sertifikuota tautinio paveldo tradicinė amatininkė Kristina Zazerskienė. Čia susipažinome ir išmokome susidraugauti su moliu. Daug ir gražių vaikų darbų gimė šiose dirbtuvėse! Negalėjome atsistebėti Kristinos užsidegimu kiekvienam vaikui taip padėti, jog rezultatas būtų maksimalus. Todėl ir parsivežėme į stovyklą daug puodynėlių, vazų, dubenėlių.   Tą dieną vaikų laukė dar viena dovana – Žaslių lopšelio – darželio direktorės Erlandos Vitkauskienės ir auklėtojos Rimos Kareckienės edukacinė pamokėlė ,,Linksmieji veidukai“. Įvairiausių pasakų herojų visą popietę smagiai vaikštinėjo po kultūros centrą, o mes bandėme atpažinti, kas jie tokie.

     Paskutinę, penktąją stovyklos dieną, vėl keliavome. Šį kartą – į Trakus. ,,Senojoje kibininėje“ dalyvavome edukacinėje pamokėlėje ,,Kibino kelias“. Edukatorė supažindino su karaimų kultūriniu paveldu, karaimų atsiradimo Lietuvoje istorija.  Vaikai patys pasigamino po kibiną,  ragavo kmynų giros, vištienos sultinio ir kibininės dovanotą kibiną, o savo pasigamintą parsivežė į namus. Net pažymėjimą kiekvienas gavo, jog nuo šiol pelnytai gali vadintis kibinų gaminimo meistru. O linksmiausia stovyklautojams Trakuose buvo smagus pasivažinėjimas traukinuku. Tiek džiaugsmo, tokio emocijų pliūpsnio neteko matyti per visą stovyklavimo laiką.

     Vaikų linksmas krykštavimas, jų išsakytos mintys stovyklos metu, kultūros centro darbuotojoms suteikė dar daugiau pasitikėjimo, jėgų, supratimo, jog organizuotos veiklos buvo turiningos, o stovyklautojai kiekvieną dieną galėjo pasiimti po gražią dovaną – pažinimo džiaugsmą.

     Esame labai dėkingi Žaslių pagrindinės mokyklos administracijai už gražų bendradarbiavimą – mokyklinio autobusiuko skyrimą stovyklautojų atvežimui į stovyklą ir parvežimui į namus,  vairuotojui  Mečislovui Tomkui. Savo dėkingumą iš visos širdies reiškiame pramogų ir konferencijų centro ,,Pas Radvilą“ generaliniam direktoriui Mindaugui Radvilai už vaikų maitinimą. Stovyklautojai kiekvieną dieną valgė šviežią ir labai  skanų maistą.

     Išsiskirdami vieni kitiems linkėjome gražios, saugios ir smagios vasaros.



Komentarai: