Valė Kurgonienė, kultūrinių renginių organizatorė
Lietuviško rudens akordai Žasliuose
Ruduo jau seniai įsibėgėjo. Su lietumis, medžių nuauksuotais, nuruduotais lapais, kartas nuo karto avelių vilnos baltumo šalnomis rytais, retkarčiais saulytės švelniu bučiniu ir .... vėl driokstelėjusiu lietumi, žodžiu, su visais požymiais, būdingais tik šiam metų laikui. Sako, jog vienus žmones apima liūdesys dėl šviesos stygiaus, kiti, atvirkščiai, ,,kaifuoja“ nuo gamtos spalvų. Niekada jų nebūna tiek daug, kaip rudenį. Tokią spalvingą spalio dieną, nors apniukusią, bet, ačiū Aukščiausiajam, nepasiuntusiam lietaus link Žaslių, nes šiame miestelyje vyko graži rudens šventė dar gražesniu pavadinimu ,,Lietuviško rudens akordai“. Dėkojame kaišiadorietei dailininkei Nijolei Kriugždaitei, pasufleravusiai šį pavadinimą. Jis labai tiko šiam žasliečių susibūrimui. Pirmasis rudens akordas nuskambėjo Žaslių Šv. Jurgio bažnyčioje Šv. Padėkos Mišiose, kurias aukojo žasliečių mylimas ir gerbiamas klebonas Algis Ananis. Dėkota buvo už derlių, kurį taip sunkiai šiemet rinko, tiesiog gaudyte gaudė žemdirbiai, sodininkai, daržininkai. Šiandien visos vasaros ir rudens gėrybės jau ,,ilsisi“ aruoduose ir rūsiuose. Norėdami vietos gyventojai parodyti, kad yra darbštūs, Atnašoms nešė gėles, vaisius, iš šiųmečių javų iškeptą duoną. Nešė Atnašas merginos iškilmingai, pasipuošusios tautiniais kostiumais, susikaupusios, orios. Pasibaigus Šv. Mišioms, klebono paraginti, visi rinkosi į bažnyčios slėnį, kur turėjo suskambėti antrasis lietuviško rudens akordas. Ir suskambėjo! Čia buvo sodinamas ąžuoliukas, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui, o taip pat Žaslių miestelio 560 m. jubiliejui atminti. Šį medžių valdovą sodinome visi – pirmasis žemių medeliui ant šaknų užpylė, kaip ir pridera, šeimininkas Žaslių seniūnas Mindaugas Nasevičius, vėliau kastuvą į rankas paėmė į šventę atvykęs Kaišiadorių rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus, Žaslių klebonas Algis Ananis, vietos bendruomenės pirmininkas Edmundas Benkunskas, kultūros centro direktorė Raselė Ščerbavičienė, PSPC direktorė Nina Banevičienė, folkloro ansamblio ,,Žilvita“ jaunimas ir visi visi, kas tik norėjo. Mokytoja Jūratė Liutkevičienė gausiai palaistė, todėl manome, jog pasodintas medis sėkmingai prigis, pavasarį sužaliuos ir teiks džiaugsmą ne tik žasliečiams, bet ir atvykusiems į miestelį turistams bei svečiams. Dar prie šio ąžuoliuko, kaip sakė seniūnas, bus pastatytas suoliukas, ant kurio galės norintys prisėsti ir gėrėtis atsiveriančia vaizdinga Žaslių panorama, pasėdėti susikaupimo valandėlę, o gal meilės bučiniui... Kai ąžuoliukas buvo pasodintas, visi susirinkusieji, folkloro ansamblio ,,Žilvita“ jaunimo vedami, sudainavo ,,Žemėj Lietuvos“. Nuvilnijusi plojimų banga tarsi pasakė, kaip žmonėms gera, smagu. Trečiasis akordas suskambėjo jau šiltoje ir jaukioje kultūros centro salėje. Šventės dalyvius pasveikino mūsų seniūnas M. Nasevičius, rajono savivaldybės meras V. Tomkus, vietos bendruomenės pirmininkas E. Benkunskas. Tuomet Nacionalinio kultūros centro tautinių drabužių kolekciją pristatyti buvo pakviesta Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno skyriaus vadovė Janina Savickienė. Reikia pasakyti, kad tradicinių amatų centre visą savaitę vyko atsivežta iš Vilniaus tautinio kostiumo kolekcijos paroda, skirta Tautinio kostiumo metams paminėti. Šventės metu ši kolekcija buvo perkelta į kultūros centro salę, kur ją labai išsamiai pristatė viešnia iš Kauno. Tarsi pratęsdami gerbiamos viešnios tautinio kostiumo pristatymą į sceną išėjo savo krašto tautiniais drabužiais pasipuošę Kaišiadorių kultūros centro vaikų ir jaunimo folkloro ansamblis ,,Žilvita“ ir jo nemarioji vadovė Laima Morkūnienė. Ne pirmą kartą žilvitukai Žasliuose. Bet visada labai laukiami ir mylimi. Ir kaip nelauksi, ir kaip nemylėsi, nes savo dainomis pakeri žasliečių širdis, o kai pradeda scenoje ar net pačioje salėje jaunimas suktis, žiūrovai mielai įsijungia į šokių ritmą. Taip ir šį kartą buvo. Smagiai kadrilį šoko ir rajono meras, Žaslių seniūnas, jo žmona Daiva, mokytoja Laimutė, medikė Nijolė, bendruomenės pirmininkas Edmundas ir daugelis kitų šventės dalyvių. Kultūros centro salė net krūpčiojo nuo trankių šokančiųjų patrepsėjimų, nuo smagios muzikos, nuo linksmų šūksnių ir plojimų. Tokia ir turi būti šventė – turininga ir linksma. Kol salėje sukosi poros, mūsų tradicinių amatų centro pečiuje jau šypsojosi ir laukė, kada bus suvalgyta žaslietiška košė, kurią su meile iškepė sertifikuota amatininkė Dalia Ramonienė. Pasišokus, pasilinksminus taip skaniai visi ją valgė ir gyrė.
Šventės metu kultūros centro fojė ir pačioje salėje veikė Žaslių lopšelio-darželio ,,Žaliasis klevelis“ ugdytinių ir pagrindinės mokyklos mokinių rudens gėrybių paroda. Šventės dalyviai įdėmiai apžiūrėjo parodas, gyrė vaikų išmonę, kūrybiškumą. Kai kiekvienos įstaigos bendruomenė noriai prisideda savo darbais, pagalba prie šventės organizavimo, tuomet pati šventė tampa daug gražesnė ir įdomesnė. Ne veltui sakoma: ,,Daug rankų didžią naštą pakelia“.
Kaip ir kiekvieną kartą šventės akordai, taip garsiai skambėję, nutyla, lieka gražūs prisiminimai ir ateinančių naujų renginių laukimas.
