,,Aš– Gediminas Trakimas. Norėčiau jūsų kultūros centre surengti tėčio knygos pristatymą“,- taip prisistatė vyras, kartu su mūsų seniūnu užėjęs į kabinetą. Išsikalbėjome. Pasirodo, Benediktas Trakimas, Gedimino tėtis, gyveno Žasliuose, tiksliau– Naujažeryje, buvo Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininkas, vėliau ištremtas, ilgą laiką praleido Intos lageryje. Po keturiasdešimties metų jo atsiminimai ,,atgulė“ į sąsiuvinius. Perskaitęs tėčio prisiminimus, sūnus nutarė išleisti knygą. Kaip pats Gediminas pastebėjo, sunkiausiai sekėsi aprašytus įvykius sudėlioti chronologine tvarka. Mat tėtis, minčiai ,,atėjus“ į galvą, tiesiog aprašydavo vieną ar kitą įvykį, tačiau tai buvo padrika. Po ilgo ir intensyvaus darbo, nuolatinių konsultacijų, vis tik pavyko viską sudėlioti į savo vietas. Taip gimė knyga, kurią pavadino ,,Noriu džiaugtis laisve“. Benedikto Trakimo– Genelio prisiminimai atskleidžia mūsų šalies patriotų, pasiryžusių kovoti už Lietuvos laisvę, likimus.
Knygos pristatymo vakarą pradėjome filmuota medžiaga ,,Per kančias– į Laisvę“, kurioje pats Benediktas Trakimas– Genelis pasakoja apie savo partizaninį gyvenimą, kovas, patirtas kančias. Susipažįstame filmuotoje medžiagoje ir su žmona Onute Kundrotaite- Trakimiene- Snieguole, buvusia apygardos ryšininke.
Knygą pristatė Benedikto Trakimo sūnus, Parlamento rūmų gynėjas, atsargos majoras, Gediminas Trakimas, kurią išleido leidybinė įmonė ,,Kriventa“. Šios įmonės direktorius Kazimieras Matačiūnas, kilęs iš Krivonių, su žmona irgi atvyko į knygos sutiktuves Žasliuose. Direktorius išgirdo daug gražių žodžių už pagalbą ir už tai, kad knyga išleista taip, kaip ir buvo sumanyta. Gediminas daug dėmesio savo pasakojime skyrė tėčio asmenybei, pasidalino prisiminimais iš Intos, kurioje jis gimė, augo, mokėsi su broliu rusiškoje mokykloje, vėliau, grįžus į Lietuvą, kaip sunkiai sekėsi tęsti mokslus Tėvynėje.
Apie tremtį, išgyvenimus joje, prisiminimais dalijosi ir Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės folkloro ansamblio ,,Vilnelė“ vadovė Laima Purlienė, mūsų kraštietė. Vadovė visiems priminė, jog būtent šią dieną, t. y. gegužės 22-ąją, iš Žaslių pajudėjo pirmieji ešelonai, vežantys žasliečius į nežinią. Pabaigusi kalbėti, vadovė pakvietė savo kolektyvą ir buvo atliekamos partizanų dainos, suvirpinusios iki graudulio ne vieno klausytojo širdį. Antroje koncerto dalyje suskambo ir instrumentinė muzika. Smagiai sukosi salėje poros, ,,Vilnelės“ vyrai šokdino salėje esančias moteris, o ansamblio moterys kvietė polkutei ir valsui vyrus. Žmonių veiduose suspindo šypsenos. Ir tik Kaišiadorių muziejaus parengta paroda ,,Laisvės kova laimėta! Kaišiadorių krašto partizanų istorija“, kabanti kultūros centro salėje, Gedimino atsivežti tėčio daiktai, iš knygos viršelio nuotraukos į besilinksminančius žmones žvelgiantis Benediktas Trakimas– Genelis priminė, kad laisvė atėjo per sunkias kančias, per sulaužytus, sudaužytus tūkstančių žmonių likimus, ir kaip turime ja džiaugtis, ją branginti.
