Joninių šventė

Joninių šventė

Joninių šventė

,,Sėdi kaip ant adatų“, - taip sakoma, kai žmogus nerimsta. Nerimo kultūros centro darbuotojai, vis dairėsi į dangų, ar neprapliups lietus. Kaip tuomet užkurti Joninių laužą? Kaip iškepti šakotį? Vakarėjant dangus visai aptemo, šniokštelėjo toks gausus lietus, kad atrodė, jog šventė bus tikrai sugadinta. O paskui viskas nurimo, pasirodė saulė, vakaras gražus, ramus, todėl ir žmonės būreliais pradėjo rinktis į bažnyčios slėnį. Užkūrėme lauko įrangą šakočiams kepti. Pasklido kepamos tešlos kvapas po visą slėnį.  Daugelis norėjo pamatyti, kaip lauko sąlygomis kepamas šakotis. Amatininkė Onutė Raudeliūnienė vikriai sukosi tarp dviejų šakotinių – čia paprašydama, kad pasuktų įrangos rankenėlę, čia užpildama tešlą ant volų arba padėdama norintiems savo rankomis išmėginti, kaip tai daroma,  čia pasakodama, kaip šis skanumynas kepamas. Kiti gi klausėsi kultūros centro liaudiškos muzikos kapelos ,,Žasla“ pasirodymo, kartu dainavo, šoko. Kai dainininkės ir muzikantai pavargdavo ir trumpam nueidavo pailsėti, buvo organizuojami žaidimai, estafetės vaikams ir suaugusiems. Publika plojo ir palaikė savo favoritus. Ypač daug katučių sulaukė dvi močiutės –  Stasė ir Janina, sumaniusios tarpusavyje palenktyniauti. Kadangi estafetę lygiomis baigė , teko prizus įteikti abiejoms. Nuskambėjus dainai ,,Buvo naktys švento Jono“, suliepsnojo laužas ir bažnyčios slėnyje. Liepsna vis aukščiau ir aukščiau kilo į dangų, linksmai spragsėdama, apšviesdama ežero pakrantę. Merginos ir moterys būrėsi, traukdamos žoleles, vildamosios, kad šias metais gyvens turtingiau, jas aplankys nauja meilė, gal susiras sau porą.

Esame labai dėkingi bendruomenės pirmininkui Edmundui Benkunskui, pasirūpinusiam Joninių laužu, seniūnijai, sutvarkiusiai ir paruošusiai bažnyčios slėnį. Ačiū visiems dalyvavusiems šventėje – kartu dainavusiems, šokusiems, žaidusiems, padėjusiems kepti šakočius. Šventė būna daug gražesnė, kai joje visi dalyvauja.



Komentarai: