Sertifikuotų tautinio paveldo produktų tradicinių amatų meistro, senojo puodininkystės amato puoselėtojo Deivido Jotaučio personalinę keramikos parodą "Praeities atspindžiai" tradicinių amatų centre galite aplankyti iki rugpjūčio 15 dienos.
Apie Deividą Jotautį -
Gimiau 1973 metais Kaune. Keramika susidomėjau prieš tris dešimtmečius. 1992 metais baigiau Kauno miesto taikomosios dailės mokyklą, įgyjau meninių keramikinių dirbinių išpildytojo specialybę. Nuo 2011 metų esu Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. 2013 metais mano kuriamiems tradiciniams keramikos namų apyvokos indams suteiktas tautinio paveldo produktų sertifikatas. 2014 metais išduotas puodininkystės tradicinių amatų meistro pažymėjimas. 2019 metais man suteiktas meno kūrėjo statusas. Nuo 2013 m. su savo sukurtais dirbiniais dalyvauju įvairiuose Lietuvos ir tarptautiniuose seminaruose, pleneruose bei parodose. Už savo kūrybinę veiklą esu įvertintas įvairiais padėkos raštais bei prizinėmis vietomis. Vieni iš svarbesnių įvertinimų: 2018 ir 2020 metais laimėtas pirmosios vietos diplomas Vilniaus regiono konkursinėje liaudies meno parodoje „Aukso vainikas“, 2018 m. įteikta Lietuvos Žemės Ūkio ministro padėka už tradicinių amatų puoselėjimą, 2019 metais laimėtas geriausio kūrėjo diplomas tarptautinėje profesionalių amatininkų mugėje „Jarmark Jagiellonski“ Lenkijoje.
Kūryboje daugiausia naudoju lietuviškas tradicines žaliavas: rudos, geltonos spalvos molį, šamotinį molį, įvairiaspalvę angobą, glazūrą. Nevengiu paeksperimentuoti ir su atvežtinėmis baltos bei juodos molio masėmis. Gilinuosi į senovinės puodininkystės amatą, dirbinių gamyboje naudoju įvairias technikas. Remdamasis įvairiais šaltiniais analizuoju senovinių buities indų ornamentiką, dekoravimo būdus, formas ir stengiuosi juose ieškoti ne tik žinių, bet ir įkvėpimo. Apsilankymai Lietuvos nacionalinio muziejaus etninės kultūros fonduose inspiravo mano darbų ciklą parodai „Praeities atspindžiai“. Savo parodos darbuose stengiausi atkurti pamatytų senovinių indų formas, dydį, tačiau dekoruoti norėjosi gausiau, atskleidžiant visą ornamentavimo grožį. Siekiau, kad parodos lankytojai mano darbuose ne tik naujai atrastų tradicinių biutinių keramikos dirbinių grožį, bet ir norėtų tokius turėti savo namuose bei naudoti pagal paskirtį.