Kai ateina šventė
Šiemet Žaslių miestelis švenčia 560 metų jubiliejų. Prieš tiek metų Žasliai paminėti istoriniuose šaltiniuose. Tačiau manoma, kad gyvenvietė yra kur kas senesnė, kad joje jau gyventa prieš kelis tūkstančius metų. Žinoti savo miestelio istoriją yra labai svarbu. Gal todėl ir šventiniai renginiai prasidėjo ne pompastika, o istorine konferencija ,,Žasliams 560 metų“. Liepos 15 dieną į kultūros centrą rinkosi ne tik žasliečiai, bet atvyko svečių iš Kaišiadorių, Kauno, Vilniaus – daugiausia žmonės, kurių šaknys čia, Žasliuose. Konferencijos dalyvius pasveikino kultūros centro direktorė Raselė Ščerbavičienė, LR Seimo narė Laimutė Matkevičienė, Kaišiadorių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Algimantas Janavičius (vicemeras Žaslių seniūnijai atvežė dovanų trispalvę ir stiebą, kuri vakare jau plevėsavo bažnyčios slėnyje), Žaslių miestelio seniūnas Mindaugas Nasevičius. Visi sveikintojai linkėjo žvalios darbinės nuotaikos, sėkmingo darbo. Darbas tikrai buvo sėkmingas. Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius pristatė parodas, kurios renginio metu veikė net trys – tai ,,Kaišiadorys: XX a. pradžios skonis“, ,,Kaišiadorių bažnytinis paveldas“ ir bene daugiausia susidomėjimo sulaukusi - ,,Žasliai senosiose fotografijose“. Tuomet direktorius į tribūną pakvietė pirmąjį pranešėją daktarą Vykintą Vaitkevičių, kuris skaitė pranešimą ,,Senovės lietuvių šventvietės Žaslių apylinkėse“ Pranešėjas daugiausia dėmesio skyrė Laukagalio akmeniui, kurį pirmasis aprašė rašytojas ir istorikas Petras Tarasenka. Kaip žinome, akmens viršuje yra duobutės arba dubenėliai, grioveliai. Legenda pasakoja, kad ant akmens sėdėdavo velnias ir šildydavosi prieš saulę. Vietiniai šį akmenį dar ir dabar vadina kartais Velnio sostu. Pasakojama, kad šis akmuo buvo senovinis aukuras, kad ant šio akmens buvo kūrenama ugnis, aukojami gyvuliai. Daktaras savo pranešime kalbėjo, jog šios septynios duobutės, esančios Laukagalio akmens paviršiuje, susiję su žvaigždynu. Paminėjo ir kitus tokius akmenis, esančius Lietuvoje. Duobutės akmenyse mus nukelia 2000 – 3000 metų atgal. Antroje pranešimo dalyje minėjo Kiškio bažnyčią arba Pajautos kapą – alkakalnį, esantį Guronyse. Verta pažymėti, kad tokių Kiškių bažnyčių Lietuvoje yra penkios. Jos susiję su Goštautų ar Radvilų gimine. Nemaža dėmesio pranešime skirta Pajautiškių kaimui, kurio vardas susijęs su Pajote arba Pajauta.
Daktarė Vilma Karvelytė – Balbierienė, kalbėdama apie Žaslių architektūrinio palikimo vertę ir reikšmę, atsakė į tris klausimus – Ką galėtume laikyti architektūriniu palikimu Žasliuose? Kokios šio architektūrinio palikimo vertės? Kokia šio architektūrinio palikimo reikšmė? Savo pranešimą gausiai iliustravo Žaslių miestelio pastatų nuotraukomis.
Daktarė Asta Giniūnienė aptarė Žaslių šv. Jurgio bažnyčios dailės vertybes. Daugeliui klausytojų susidomėjimą sukėlė pasakojimas apie monstranciją, kuri yra labai reta ir tikrai priklausiusi Žaslių bažnyčiai. Taip pat procesijų altorėlis (dvipusis), kuriame užkoduota Žaslių bažnyčios istorija, liturginė tekstilė, skulptūra ,,Nukryžiuotasis“.
Po šių pranešimų buvo padaryta pertrauka ir visi konferencijos dalyviai pakviesti paragauti žaslietiško kugelio, kurį kepa amatininkė Dalia Ramonienė, pasivaišinti kava ar arbata.
Antroje konferencijos dalyje Kaišiadorių muziejaus darbuotoja Nijolė Adukonienė pristatė Žaslių apylinkių kulinarinį paveldą. Muziejininkė aptarė elgesį prie stalo, papročius, kasdieninius ir šventinius žasliečių valgius. Istorikas Rolandas Gustaitis kalbėjo apie garsiausius Žaslių praeities įvykius iki XX a. pradžios. R. Gustaitis paminėjo, kad 1522 m. Žasliai jau miestas. 1792 m. Žasliams suteiktos laisvojo miesto teisės ir herbas. Savo privilegiją išsaugojo,deja, tik keturis metus. Plačiau kalbėta apie Žaslių bažnyčių istoriją, geležinkelio tiesimą, garsiausią pasaulio žaslietį – žymų pianistą Leopoldą Godovskį. Kaišiadorių muziejaus direktorius Olijardas Lukoševičius konferencijos dalyvius sudomino pranešimu apie Žaslių savivaldą iki antrojo pasaulinio karo. Pasirodo, Žaslių valsčius buvo vienas didžiausių Lietuvoje. Visa valdžia telkėsi vietoje. Savivaldos iniciatoriai daugiausia buvo kunigai. Pagyvėjimą salėje sukėlė, kai kalba pakrypo apie tuometės valdžios atlyginimus. Štai 1939 m. Naujažerio seniūnas gaudavo 25 litus, tuo tarpu miestelio žydų seniūnas – 45 – 50 litų. Pasirodo, žydai Žasliuose visur pirmavo.
Psibaigus konferencijai, LR Seimo narė L. Matkevičienė daugeliui žasliečių šeimų įteikė padėkas.
Tos pačios dienos vakarą šventinė programa tęsėsi. Šventės dalyviai sugužėjo į bažnyčios slėnį, kur vyko grupės ,,Hiperbolė Tribute Band“ koncertas. Pasiklausyti legendinės grupės perdainuojamų dainų susirinko labai daug žiūrovų ir klausytojų. Čia susirinkusius pasveikino Žaslių seniūnas M.Nasevičius, vietos bendruomenės pirmininkas E. Benkunskas, vietos bendruomenės narys, Kaišiadorių rajono savivaldybės tarybos narys A. Lakštauskas. Po koncerto jaunimas ir pagyvenę žasliečiai, dar galėjo pasilinksminti diskotekoje, kurią šauniai vedė Dainius Zinevičius.
Liepos 16 dieną žasliečiai ir svečiai rinkosi į Žaslių šv. Jurgio bažnyčią, kurioje vyko Škaplierinės atlaidai. Šv. Mišių metu giedojo Kauno valstybinis choras, vadovaujamas maestro Petro Bingelio. Po mišių žmonės buvo pakviesti į Pažaislio festivalio sakralinės muzikos koncertą bažnyčioje, kurį dovanojo minėtasis kolektyvas. Publika, išgirdusi nuostabius choristų balsus, vos tvardė ašaras. Kiekvienas kūrinys, jam nuskambėjus, palydėtas gausiais plojimais. Žaslių seniūnijos žmonės ilgai minės šį neišpasakyto grožio koncertą.
Miestelio aikštėje vyko ,,Žolinčiaus akademijos“ narės, palangiškės Danutės Kunčienės ir jos padėjėjų edukaciniai užsiėmimai, kurių metu renginio dalyviai galėjo pasigaminti druskos su žolelėmis, paragauti sveikuoliškų žemaičių valgių, paklausyti pasakojimų apie sveiką gyvenimo būdą, nusipirkti žolininkės Danutės pagamintų tepaliukų. Šią šmaikštuolę žemaitę į Žaslius atviliojo Seimo narė L. Matkevičienė. Ir neveltui, nes susidomėjimas žolininkės veikla buvo didžiulis.
Kiekviena šventė žmonėms suteikia džiaugsmo, kad gali pabūti drauge,bendrauti, sužinoti kažko naujo, patirti džiugių akimirkų. Tuo tarpu organizatoriams – įtemptas darbas. Pirmuoju smuiku šventėje grojo Žaslių seniūnas Mindaugas Nasevičius, savo darbais prisidėjo kultūros centro kolektyvas, Kaišiadorių muziejus, vietos bendruomenė. Istorinę konferenciją rėmė draudimo įmonė BTA, Kaišiadorių kultūros centras, Reginos Kaselienės gėlių salonas. Šventę parėmė miestelyje esančių įmonių savininkai, verslininkai, ūkininkai. Ji buvo tikrai graži, įsimintina. Ačiū visiems organizatoriams, rėmėjams ir šventės dalyviams.
Valė Kurgonienė, kultūrinių renginių organizatorė
