Geografija
Miestelį supa ežerai: pietuose telkšo Žaslių ežeras (iš kurio išteka Žasla), rytuose – Liminas, šiaurės rytuose – Statkūniškės ežeras. Prie Žaslių ežero augo šimtametė guoba (nupjauta 2010 m.), stūkso Žaslių piliakalnis, Bažnyčios slėnyje vyksta bendruomenės šventės. Šiauriniame miestelio pakraštyje stūkso mitologinis Žaslių akmuo su iškaltu daugialypiu kryžiumi.
Istorija
Pirmą kartą istoriniuose dokumentuose Žasliai paminėti 1457 m. vasario 28 d. Vytauto Didžiojo laikais jie priklausė Jauniui Valimantaičiui, vėliau – didikams Goštautams. 1522 m. Žasliai jau minimi kaip miestas. XVI a. miestelis atiteko Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Augustui, kuris užrašė jį savo žmonai Barborai Radvilaitei. Kaip valstybinį dvarą Žaslius valdė seniūnai, tarp kurių XVIII a. išsiskyrė Joachimas Chreptavičius. 1792 m. sausio 12 d. Lietuvos-Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas žasliečiams suteikė Magdeburgo teises ir herbą. Herbo mėlyname fone pavaizduotas auksinis kviečių pėdas, virš jo du Genijai laiko laurų vainiką su lotynišku įrašu: „EX MANCIPIO LIBERTAS“ („Iš nuosavybės – laisvė“). Jau gegužės 25 d. buvo išrinktas Žaslių burmistras, magistrato nariai ir du teisėjai. Deja, po poros metų Lietuvą prijungus prie carinės Rusijos ši privilegija neteko galios.
Dar XVIII a. pabaigoje visi pastatai miestelyje buvo mediniai. Pagrindinės gatvės – Vilniaus, Kauno ir Kėdainių. Iš įmonių išsiskyrė malūnas ir spirito varykla, kuri stovėjo prie dvaro. Pirmojo visuotinio gyventojų surašymo 1795 m. duomenimis, Žasliuose buvo 376 gyventojai: dvidešimt septyniuose valstybinių valstiečių krikščionių kiemuose – 158, penkiuose klebonijos kiemuose – 27, trijuose bajorų kiemuose – 23, dvidešimt septyniuose žydų – 131, taip pat miestelyje gyveno 16 čigonų. Žydai Žasliuose gyveno jau XVI a. viduryje. 1897 m. Žasliuose gyveno jau 1955 žmonės, iš kurių net 1325 – žydai. Žydai buvo įtakinga žasliečių dalis – turėjo net 3 maldos namus, savo pradinę mokyklą, biblioteką, banko skyrių, gaisrininkų grupę, keletą organizacijų. 1941 m. nacių vykdytas genocidas sunaikino žydų bendruomenę ir jų turtingą kultūrinį palikimą. 1947 m. miestelyje buvo 1440 gyventojų, 1959 m. – 861, 1970 m. – 753. 2003 m. 310 miestelio sodybų gyveno 825 žmonės, o visoje Žaslių seniūnijoje, kuriai be miestelio priklauso dar 61 kaimas, buvo 2840 gyventojų. Bendras seniūnijos plotas – 10 900 ha.
1972 m. Žasliuose ir jų apylinkėse buvo statomas gerai žinomas režisieriaus Balio Bratkausko filmas „Tadas Blinda“. Taip pat miestelyje buvo kuriamas filmas „Čia mūsų namai“. 1975 m. į pietus nuo miestelio esančioje Žaslių geležinkelio stotyje įvyko didžiausia geležinkelio katastrofa Lietuvos istorijoje (žuvo 20 žmonių).
1992 m. patvirtintas naujasis Žaslių herbas.
Pavadinimo kilmė
Miestelio vardas tikrai hidroniminės kilmės, tačiau nėra visiškai aišku, ar nuo Žaslos upelio, ar nuo Žaslių ežero (kuris anksčiau vadinosi tiesiog Žasliai). XX a. tarpukariu vartota forma Žąsliai.
Žymūs žmonės
Iškiliausias Žaslių seniūnijoje gimęs žmogus – kardinolas Vincentas Sladkevičius (1920–2000). Žasliuose gyveno daug žymių žmonių. Tai kunigai A. Burba, K. Kibelis, M. Cijūnaitis, J. Stakauskas, Č. Kavaliauskas. Čia pirmąsias savo šv. Mišias laikė iš Žaslių parapijos Guronių kaimo kilęs būsimasis kardinolas Vincentas Sladkevičius. Iš Žaslių kilo daug žymių menininkų, sportininkų, tyrinėtojų, visuomenės veikėjų – tai L. Godovskis, B. Halperis, B. Mastauskas, A. ir V. Saunoriai, Č. Tveraga, E. Drėgva, E. Arbas-Arbačiauskas, V. Raudeliūnas, dailininkas Pranas Gudynas (1919–1979), V. Petkevičius, R. Melnikienė, G. Mataitis, S. Liutkevičius, A. Vareikis ir kiti.