Atminimo vakaras ,,Mano gyvenimas”Pirmoji Advento savaitė skirta prisiminti Amžinybėn iškeliavusius. Simboliška, kad kultūros centras gruodžio 6 d. suorganizavo atminimo vakarą ,,Mano gyvenimas”, skirtą mokytojai Danutei Andziulytei Paulauskienei. Vakaras pavadintas pagal mokytojos išleistą to paties pavadinimo atsiminimų knygą. Renginys prasidėjo Vlado Bagdono atliekama daina ,,Mano senai mokyklai”. Skaidrių pagalba prisiminta mokytojos biografija. Mokytoja Anapilin iškeliavo prieš dvejus metus prieš pat šv. Kalėdas per savo gimtadienį. Prisiminti šią ramią, mielą moterį susirinko sūnus Vytenis, mokytojos buvę mokiniai, pažįstami. Sūnus kalbėjo, kad augo, kaip ir jo mama, pedagogų šeimoje. Abu tėvai dirbo Žaslių vidurinėje mokykloje. Buvo labai tolerantiški savo vaikams. Berniukai taip pat nekrėtė jokių išdaigų, buvo ramūs ir gerai mokėsi. Kalbėjusi buvusi D.Paulauskienės kolegė Valerija Jakštienė prisiminė, kad Danutė savo vyrą, kai jam kažkas nemalonaus nutikdavo darbe, labai palaikydavusi morališkai. Buvo graži, rami, draugiška kolegė. Gerai išmanė savo dėstomą dalyką. Buvę mokytojos auklėtiniai ir mokiniai visi kaip vienas tvirtino, kad mokytoja buvusi gera, rami, niekada nekeldavo balso, bet klasėje pamokų metu nesigirdėjo jokio triukšmo, pamokos buvo įdomios, labai laukiamos. Mokytoja vedė ir literatų būrelį, į kurį susirinkdavo daug mokinių, ypač mergaičių.Moksleiviai leisdavo mokyklos sienlaikraštį, skaitė ir aptarinėjo savo ir draugų, įvairių rašytojų kūrybą, dalyvaudavo meninio skaitymo konkursuose. Mokytoja veždavo literatus į susitikimus su kitų mokyklų bendraamžiais, organizuodavo popietes, į kurias atvykdavo rašytojai. Mokyklinis gyvenimas buvęs įdomus ir turiningas. Mokiniai labai mėgdavę skaityti knygas – grožinę, fantastinę literatūrą, detektyvus. Ypač daug knygų perskaitydavo per vasarą, net konspektuodavo, o rudenį, sugrįžę į mokyklą, pristatydavo, ką perskaitę, mokytojai ir klasės draugams. Apie tai kalbėjo buvę mokytojos mokiniai B. Matkevičius, A. ir I. Taločkaitės, K.Žarpnickas ir kt. Bibliotekininkė Onutė Karvelienė prisiminė, kaip mokytoja lankydavosi bibliotekoje, buvo aktyvi skaitytoja, dalyvaudavo organizuojamuose renginiuose, skaitydavo savo kūrybą ir vis prisimindavo mokyklos literatus, kalbėdavo apie jų kūrybą. Mokytoja yra išleidusi savo eilėraščių knygelę ,,Vakaro daina”. Janė Kaleinikienė buvo mokytojos D. Paulauskienės mokinė, gyveno su Paulauskais viename name, o vėliau tapo ir kolege, kartu organizuodavo įvairius renginius. Janė savo mokytoją apibūdino kaip labai šiltą žmogų, ypač akcentuodama jos meninius gabumus – mokytoja labai gražiai piešė, grojo pianinu, gražiai dainavo. Buvusi mokytojos kaimynė Rima Jankūnienė prisiminė, jog D. Paulauskienė ją išmokė daug gyvenimiškų dalykų – siuvinėti, teisingai lyginti drabužius, ruošti valgį ir dar daug kitų atskleidė namų ruošos vingrybių. Užtai Rima padėjo sūnui Vyteniui mamą slaugyti ligos metu. Gražią dovaną paruošė mokytojai atminimo vakare jos buvęs mokinys K. Žarpnickas. Kazys pagrojo armonika keletą lyriškų kūrinių, tikėdamas, kad, jei mokytoja mato jį iš Aukštybių, tikrai turėtų patikti. Mokytojos prisiminimas išliks ilgai ją pažinojusių žmonių širdyse. Ant mokytojų Paulauskų kapo buvo uždegtos žvakelės, jų atminimas pagerbtas tylos minute.
- 2017 gruodžio 9