Lapkričio 3 dienos vakarą Paparčių Bažnyčioje skambėjo našlaičių dainos atliekamos Kaišiadorių kultūros centro folkloro ansamblio ,,Verpeta“ (vad. V. Jankauskienė).
Našlaičių dainos – tai viena jautriausių ir dramatiškiausių lietuvių dainuojamosios tautosakos dalių, tradiciškai priskiriama šeimos dainų žanrui, tačiau savo motyvais glaudžiai susijusi su laidotuvių raudomis. Šiose dainose atskleidžiama skaudi vieno ar abiejų tėvų netekusio vaiko dalia, vienatvė, skurdas, pamotės ar svetimų žmonių skriaudos ir dvasinė tuštuma.
Vėlinių laikotarpis – prasmingiausias našlaičių dainų laikas. Spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje, kai minima protėvių pagerbimo šventė, našlaičių dainos skambėdavo kaip dvasinis tiltas tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulio. Dainuojant būdavo „šaukiamasi“ mirusių tėvelių, prašoma jų pagalbos ar tiesiog išverkiama sava gelmė ir ilgesys.
